Būk pagarbints, pramynęs mums kaip milžinas kelią

Pirmadienis, 19 Kovas 2012 16:09 Parašė  Jolita
Įvertink
(13 balsų)

     Jonas Mačiulis – Maironis XIXa. pabaigos – XXa. pradžios poetas, kūręs Romantizmo epochoje. Jis pirmasis sukūrė aukštąjį poezijos stilių, įtvirtino silabotoninę eilėdarą bei lietuvių poezijoje - lyrizmą. Poetą labai išgarsino eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“, išleistas 1895 metais. Maironio poezijai būdingos įvairios temos: meilė tėvynei, nacionalinio išsivadavimo idėjos, individualūs išgyvenimai. Poeto lyrikos žmogus labai kontrastinga asmenybė, būdinga Romantizmo epochai. Kas gi rūpėjo Maironio lyrikos žmogui? Ar tai aktualu šių laikų žmogui? Manau, kad tai, ką išgyveno to meto poezijos herojus, daugeliu atvejų aktualu ir šiandien.

 

   Visų pirma, Maironio lyrikos žmogus yra labai branginantis tėvynę, aukštinantis jos praeitį, mylintis gamtą. Šios lyrinio subjekto būsenos atsiskleidžia patriotinio pobūdžio eilėraščiuose. Vienas ryškiausių – „Lietuva brangi“. Šiame eilėraštyje lyrinis subjektas gėrisi tėvynės gamta, suteikia žmogiškus jausmus negyviems daiktams. Tai atskleidžia upės personifikacija: „Ten susimąstęs tamsus Nevėžis/ Kaip juosta juosia žaliąsias pievas“. Lyriniam subjektui džiugesio teikia patys mažiausi dalykai, tokie kaip vyturio giesmė, saulėlydis. Taip pat lyrinis subjektas aukština tėvynės praeitį. Jis gerbia tuos, kurie pasiaukojo dėl tėvynės ir dabar „miega kapuos“. Dar vienas Maironio patriotinio pabūdžio eilėraštis – „Kur bėga Šešupė“. Jame plačiai aprašoma tėvynės gamta. Lyriniam „aš“ nėra nieko graženio ir mylimesnio už tėvynę: „Tu gražiausia, maloniausia, Lietuva matute“. Visai nesvarbu, ar blogas oras, ar reikia sunkiai dirbti, eilėraščio žmogus vis tiek myli Lietuvą. Manau, šiomis dienomis, kai užsienis gundo ir geresnėmis perspektyvomis, ir sotesniu kąsniu, meilė tėvynei, atsakomybė už jos ateitį – pagrindinė priežastis, laikanti jaunus žmones Lietuvoje.  Nors dabar Lietuvoje emigruojančių žmonių skaičius labai didėja, mūsų rajone yra žmonių, kurie myli Lietuvą, savo gimtąjį kraštą Lazdijus, todėl pasilieka čia ir neiškeičia jiems brangios tėvynės. Vienas tokių žmonių  - fotografas Saulius Petrauskas. Jis, baigęs universitetą, nepasirinko taip viliojančių užsienio šalių, o  sugrįžo į Lazdijus, kadangi S. Petrauskui gimtasis kraštas ir jo gamta yra labai brangūs ir nepakeičiami. Taigi, šie du Maironio patriotinio pobūdžio eilėraščiai ir  fotografo S. Petrausko pavyzdžiai glaudžiai susiję, kadangi įrodo meilę tėvynei, jos gamtai ir praeičiai.

   Negana to, Maironio lyrikos žmogus satyrose yra labai kandus, pašiepiantis, nusivylęs dabartimi. Satyroje „Spjauki, drauguži, į viską!“ lyrinis subjektas nusivylęs, kad dauguma žmonių, Lietuvai atgavus laisvę, nebepuoselėja ankstesnių idealų, domisi materialiais dalykais. Satyroje gausu retorinių sušukimų, kurie dar labiau sustiprina lyrinio „aš“ vidinį nusivylimą, kandumą. Pirmas ir paskutinis eilėraščio posmai yra tokie patys. Taip siekiama sustiprinti eilėraščio žmogaus nepasitenkinimą. Jis netgi pavadina mulkiais tuos, kurie ir toliau gyvens sau, nepuoselės anksčiau puoselėtų idealų. Satyroje „Mano moksladraugiams“ jaučiamas Maironio lyrikos žmogaus pašaipumas, kandumas. Šiame eilėraštyje lyrinis „aš“ kreipiasi į jam artimus žmones – mokslo draugus. Jis nusivylęs, ilgisi tų laikų, kai: „Uždainuodavom Lietuvą. Gerklės mums džiūvo,/ Bet krūtinės garavo, nešalo“. Eilėraščio žmogui labai liūdna, kad dabar žmonės ieško tik naudos, jiems svarbiausiu dalyku tapo pinigai, prarado vertę idealai. Satyros puikiai parodo dabartinę Lietuvos padėtį. Kaip ir šiose Maironio satyrose, taip ir Lietuvoje. Mūsų šaliai atgavus laisvę, žmonėms svarbiausias tapo materialiniai dalykai. Galbūt todėl politinių partijų atstovai pila tiek purvo vieni ant kitų stengdamiesi įgelti, pažeminti, dažnai pamiršdami, kad svarbiausias jų tikslas – tai Lietuvos ir jos žmonių gerovė. Valdžios troškimas tokiems žmonėms užgožia visas vertybes.   

  Galiausiai, Maironio lyrikos žmogus nacionalinio išsivadavimo tematikos eilėraščiuose yra tvirtas, siekantis tikslo, vertinantis pasiaukojimą dėl tėvynės. Eilėraštyje „Oi neverk, matušėle“ lyrinis subjektas kreipiasi į motiną, kuri prarado sūnų, ją ramina, kadangi, jo manymu, yra labai didvyriška pasiaukoti dėl tėvynės ir už tai bus atlyginta: „Kam nusviro galva, tam dangaus angelai/ Vainiką iš deimantų pina“. Eilėraščio žmogus didžiuojasi, kad kunigaikštis Vytautas su pulkais nugalėjo kryžiuočius. Kitame nacionalinio išsivadavimo tematikos eilėrašytyje „Užtrauksme naują giesmę“ lyrinis subjektas taip pat nusiteikęs kovingai, ragina kitus nepasiduoti: „Uždekim meile sau krūtinę!/ Į kovą stokim milžinais“. Lyrinis „aš” vertina tuos, kurie aukojasi dėl tėvynės, o smerkia tuos, kurie bus bailiai, negins savo žemės. Eilėraščio žmogus netgi mano, kad ne kiekvienas gali save vadinti lietuviu. Nacionalinio išsivadavimo tematikos eilėraščių lyrinį subjektą galima gretinti su Lazdijų rajone gyvenusiu bei Lazdijų rajono garbės piliečio titulą pelniusiu Adolfu Ramanausku – Vanagu. Jis buvo didelis Lietuvos patriotas, kovotojas už Nepriklausomybę. Taigi, A.Ramanauskas – Vanagas, kaip ir Maironio lyrios žmogus nacionalinio išsivadavimo tematikos eilėraščiuose, buvo kovingas, drąsus bei tvirtas.

  Maironis yra vienas iš labiausiai nusipelniusių poetų lietuvių lyrikoje. Jis savo eilėraščiuose atskleidė skirtingų charakterių lyrinį subjektą. Eilėraščiuose, skirtuose tėvynei, lyrinis subjektas aukštinantis praeitį bei mylintis tėvynę, jos gamtą, satyrose – kandus, pašaipus, nusivylęs, o nacionalinio išsivadavimo tematikos eilėraščiuose – drąsus ir kovingas. Džiugu, kad ir Lazdijų rajone galima rasti skirtingą Maironio lyrikos žmogų įkūnijančių asmenybių. Nagana to, drįstu tikėti, kad jų bus ir ateityje.

 

 

 

 

Vardas Eglė

Pavardė Skirkevičiūtė

Amžius 17m.

Atnaujinta: Pirmadienis, 19 Kovas 2012 16:31

2 Komentarai

  • Komentaro nuoroda JamePiosse Trečiadienis, 25 Spalis 2017 19:47 paskelbė JamePiosse

    Achat Viagra Cialis En Ligne Lioresal 10mg viagra cialis Generic Aricept No Prescription Precios Cialis Online

  • Komentaro nuoroda AUNREABWARVORB Penktadienis, 01 Rugsėjis 2017 09:04 paskelbė AUNREABWARVORB

    Others is capable of a hardon but cannot maintain it during sexual intercourse. Once you discover the very best natural cures, you are able to once more have full control of your sexual pleasures.

Komentuokite!